BSD ir FreeBSD istorija: nuo "Berkeley Unix" iki populiarios serverių platformos

BSD operacinė sistema sukurta 1974 m., kai Kalifornijos universiteto Berklyje mokslinių tyrimų grupė iš AT&T gavo teisę naudoti "Unix" pradinį kodą. Gavę DARPA paramą, mokslininkai sugebėjo gerokai patobulinti "Unix" ir sukurti naują versiją, pavadintą "Berkeley Software Distribution" (BSD). Šioje operacinėje sistemoje buvo įdiegtos pažangios to meto technologijos, tokios kaip TCP/IP protokolas, "Berkeley Fast File" sistema ir virtualiosios atminties mechanizmas.

BSD projektas oficialiai pradėtas įgyvendinti 1976 m., jam vadovavo Billas Joy. 1989 m. buvo išleista pirmoji vieša BSD versija, pavadinta "Net-1", o 1991 m. - "Net-2". 1993 m. projektas buvo pervadintas į FreeBSD, o tų pačių metų rudenį buvo išleista pirmoji versija šiuo pavadinimu.

Svarbūs "FreeBSD" kūrimo etapai

Su kiekviena nauja versija "FreeBSD" plėtė savo galimybes ir tapo vis funkcionalesnė naudoti serveriuose:

• Pirmojoje versijoje, sukurtoje kaip išbaigta serverių platforma, buvo perkeltų programų rinkinys.
• 1994 m. išleistoje versijoje nebeliko AT&T kodo, joje atsirado keletas svarbių patobulinimų, įskaitant atnaujintą BSD-Lite 4.4 kodo bazę, įvairių failų sistemų (MS-DOS, unionfs, kernfs) palaikymą ir patobulintą daugiasluoksniškumą bei daugiaprocesoriškumą.
• 1998 m. pristatyta trečioji versija palaikė SMP, USB ir palaikė gigabitinius tinklo adapterius.
• 2000 m. išleista versija, kuri dėl savo patikimumo ir didelio našumo išpopuliarėjo tarp interneto ir prieglobos paslaugų teikėjų. Ji galiojo iki 2007 m.
• 2009 m. buvo išleista versija, palaikanti virtualizacijai skirtus konteinerius (vimage), išplėstinį tinklą ir USB 3.0 palaikymą.
• 2021 m. sistema buvo atnaujinta pereinant prie "OpenZFS" failų sistemos ir patobulintas skirtingų platformų suvienodinimas, pagerinantis našumą.

FreeBSD kūrimo modelis

FreeBSD projektas plėtojamas bendruomenės, kurią sudaro dvi pagrindinės grupės: "committers" ir "contributors", pastangomis. Dalyviai teikia pasiūlymus dėl sistemos patobulinimų, kuriuos tikrina ir tvirtina aktyviausi pagrindinės komandos nariai - "committers". Kūrimas padalytas į dvi šakas: FreeBSD-CURRENT (eksperimentinė) ir FreeBSD-STABLE (stabili). Po bandymų CURRENT šakoje pakeitimai perkeliami į STABLE, taip užtikrinant galutinių versijų patikimumą ir stabilumą.

VPS skirtos FreeBSD privalumai ir apribojimai

FreeBSD laikoma galinga VPS platforma, kuri ypač domina tuos, kurie vertina stabilų ir saugų veikimą bei optimalų išteklių panaudojimą. Pagrindiniai FreeBSD privalumai:

• Efektyvus išteklių valdymas: ši OS leidžia efektyviausiai paskirstyti serverio išteklius.
• Didelis suderinamumas: "FreeBSD" palaiko įvairią techninę ir programinę įrangą.
• Tvirtas saugumas: sistemos branduolys kruopščiai apsaugotas nuo grėsmių.
• Lankstus pritaikymas: "FreeBSD" galima pritaikyti prie konkrečių naudotojų poreikių.

Trūkumai: sudėtinga pradedantiesiems, reikalingi geri komandinės eilutės įgūdžiai ir galimos suderinamumo su kai kuriomis tvarkyklėmis problemos.

Išvada

Dėl savo lankstumo, saugumo ir didelio patikimumo FreeBSD išlieka viena geriausių serveriams skirtų operacinių sistemų. Nuolat atnaujinama ir aktyviai plėtojama, todėl ji yra puikus pasirinkimas kuriant didelio našumo ir saugius serverių sprendimus.